Saulė ir jos poveikis
Saulės spindulių poveikis
Visi nori būti gražūs, jauni ir sveiki. Kaip šito pasiekti? Be saulės šviesos nėra gyvybės. Saulės spinduliai kasdien būtini kiekvieno sveiko žmogaus egzistavimui: vitaminų D, E ir C, riebalų, baltymų, mikroelementų įsisavinimui ir tolesniam perdirbimui. Veikiant saulės spinduliams organizme padidėja taip vadinamų „laimės hormonų” gamyba.
Tačiau saulės spinduliai - pagrindinis ankstyvo odos senėjimo kaltininkas. Pastovus UV spindulių perdozavimas prieš laiką sendina odą. Ji praranda elastingumą, tampa plona ir raukšlėta.
Neigiamos UV spinduliavimo pasekmės gali būti ir fotodermatitai - stipri uždegiminė odos reakcija su pūslių susidarymu, chroniškų susirgimų paaštrėjimas, herpeso, gerybinių ir netgi piktybinių recidyvų susidarymai.
Rinkos paklausa
Šiandien genetikos ir imunologijos dėka išaiškinti UV spinduliavimo ardomojo poveikio mechanizmai. Tai priešlaikinis odos senėjimas, pigmentacija, rizika atsirasti vėžiniams augliams ir kt. Ir kuo daugiau mes sužinome apie neigiamą UV spindulių poveikį žmogui, tuo daugiau apsaugos nuo saulės priemonių atsiranda rinkoje.
Dauguma iš jų - kremai. Preparatų, apsaugančių organizmą iš vidaus nuo neigiamo UV spinduliavimo, labai mažai. O tokia apsauga itin efektyvi ir saugi. Juk jos pagrindą sudaro natūralių organizmo apsauginių mechanizmų aktyvumo sužadinimas, be to praktiškai neturi pašalinio poveikio.
Kremo pavidalo apsauginės priemonės gali suerzinti odą (kartais net sukelti alergiją), ir net patys efektyviausi, užtepus nepakankamą kiekį, oda nebus apsaugota nuo UV spindulių.
Šiuolaikinė apsauga nuo Saulės
Šiuolaikinės apsauginės priemonės turi saugoti odą ne tik išoriškai, bet ir iš vidaus. Nors ir naudojami apsaugos filtrai, dalis saulės radiacijos prasiskverbia giliau į odą ir pažeidžia DNR bei ląsteles, saugančias odos imuninę sistemą. Todėl į apsaugos nuo saulės priemonių sudėtį įeina antioksidantai, turintys drėkinamųjų ir priešuždegiminių komponentų.
Jų funkcija - ne tik apsaugoti odą nuo nudegimų. Jų tikslas - saugoti odą nuo fotosenėjimo. Šiuo terminu dermatologai vadina ryškų priešlaikinį odos senėjimo procesą, susijusį su ardomuoju saulės poveikiu.
Savaime senstant visi odos sluoksniai plonėja. Fotosenėjimo atveju storėja epidermio ir raginis sluoksniai. Tokią odą vadina „jūrininko oda”, „valstiečio oda”, arba moksliškai „aktinine elastoze”. Ir būtent ji linkusi į melanomų susidarymą.
Manoma, kad preparatai turintys didelį SPF gali mus apsaugoti. Tačiau stipriai didinti filtrų koncentracijos neįmanoma, nesukeliant šalutinio poveikio. Todėl mokslininkai pastoviai ieško naujų galimybių padidinti apsaugos nuo saulės lygį.
